Sistemet e informacionit (Information Systems)

Sistemet e informacionit dhe pėrpunimi elektronik

 
Aplikimet e Informatikės qė na imponohen nė mėnyrė tė qartė kanė tė bėjnė kryesisht me automatizimin e punėve administrative dhe tė kontabilitetit. Kėto janė operacione tė thjeshta, periodike, qė nuk kanė tė bėjnė me ndėrhyrjen nė proēesin e vendosjes pėr njė problem dhe ku kompjuteri e zėvendėson njeriun nė mėnyrė mė efikase.
Nė njė ndėrmarje industriale, kontabiliteti gjeneral dhe ai analitik si dhe kontot e klintelės, kontot e furnizuesit, gjendja e stokut, faturimi dhe pagesa e nėpunėsve janė tė drejtuara nga kompjuterėt. E njejta gjė vlen edhe pėr operacionet kontable dhe administraitive nė institucionet bankare, nė instucionet e sigurimit si dhe nė institucion siq ėshtė ajo e Drejtorisė Gjenerale tė Tatimeve.
 
Sipas A.Kona(Profesor nė Univerzitetin e Tiranės sitemi i informacionit definohet siq vijon:
 
" Sistem informacioni shpesh nėnkuptohet fluksi i informacionit brenda njė ndėrmarrjeje, qoftė ky i pėrpunuar nė mėnyrė manuale apo elektronike, sė bashku me burimet(njerėz dhe makina) qė pėrpunojnė kėtė informacion."
 
Pra shkurt, njė sistem informacioni mundėson tė automatizon duke shfrytėzuar sistemet informatike fluksin e tė dhėnave tė njė ndėrmarrjeje.

Sistemet e informacionit (Information Systems) dhe pėrpunimi elektronik

Sistemet e informacionit mund tė sigurojnė detyra edhe mė komplekse. Kėshtu nė njė ndėrmarje industriale, kėrkesat e klientėve mund tė pėrkthehen automatikisht nė urdhėr tė prodhimit duke sigururar efikasitetin e makinave dhe duke administruar stokun nė mėnyrė tė kėnaqshme pėr prodhuesin. Nė kėtė rast, kompjuteri pregadit vendimet sipas rregullave tė parashikuara nė programe. Kjo ėshtė e mundshme vetėm nė qoftė se informacionet janė mirė tė definuara dhe shkaqet dhe konsekuencat e tyre janė mirė tė njohura. Nėpėrmjet tė programeve tė shkruara nga shfrytėzuesi, kompjuteri, ēdo herė qė tė pranojė informacionet, llogaritė rezultatet qė do tė mundėsojnė tė mirren njė apo mė shumė vendime ose thjeshtė llogaritė rezultate qė definojnė njė apo mė shumė vendime.
 
Nė raste tė tjera, ku vendimet e administrimit nuk janė tė analizueshme me njė rigorizitet tė lartė (si pėr shembull, kujt ti besohet njė detyrė ose ē'farė buxheti duhet t'i jipet njė publiciteti), sistemi informatik do tė shėrben si njė mjet informimi dhe analize, pasi qė pėrgjegjėsi do tė mundet shumė lehtė tė konsultojė informacionet e regjistruara nė kompjuter dhe eventualisht do tė mund tė testojė vendimet duke pėrdorur njė model.
 
Tė gjitha kėto sqarime nxjerrin nė dritė faktin, se gati nė ēdo aktivitet, qoftė ai ekonomik, social ose intelektuel, kompjuteri mund tė shėrbejė si mjet i pazėvendėsueshėm nė ndihmėn qė jep njeriut nė vazhdimin e aftėsive tė tija novatrise dhe krijuese.
 
Sot, mund tė afirmojmė, qė metodat e punės tė secilit pjesėmarrės nė punė do tė ndryshohen pikėrisht pėr shkak tė egzistencės sė njė mjeti tė tillė, ku sipas rastit, zhvillimet do tė jenė primare ose sekondare, tė shpejta ose progresive, por prezente gjithėkund.

Struktura e sistemeve tė informacionit

Sistemi i informacionit ėshtė i pėrbėrė nga baza e tė dhėnave, programet applikative, proēedurat manuale dhe tė automatizuara si dhe sistemet kopjuterike tė cilat i pėrpunojnė tė dhėnat.

Ja edhe njė shembull konkret tė marrė nga Computer Desktop Encyclopedia, ku shihet qartė se ēka sheh pėrdoruesi i kompjuterit dhe ēka sheh kompjuteri.


KOMPJUTERI PĖRMBAJTJA


Copyright mr.Bashkim Bytyqi, 8 shtator 1999